Mokslininkas paaiškino, kaip elementarūs buities darbai prisideda prie Baltijos jūros taršos

Mikroplastiko dalelės aptinkamos įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Baltijos jūroje, prie kurios poilsiautojai kasmet plūsta atostogauti, jų kiekis – nebesuskaičiuojamas, irimo laikotarpis – sunkiai apibrėžiamas, o poveikis – pražūtingas. Mokslo žurnalo „MDPI“ tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. teršalų į jūrą patenka dėl žmonių buities. Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad taršos lygis didėja, nes dažnai plastiku teršiame to nė nežinodami. 

„Antikos laikais nuskendęs iš medžio pagamintas laivas jūros dugne dar randamas iki šiol. Taigi įsivaizduokite, jei net tokia draugiška aplinkai medžiaga kaip medis gali išlikti jūrinėje aplinkoje tiek daug metų, kokį neapibrėžiamą laiko periodą vandenyje išlieka sunkiai skaidomas plastikas“, – sako A. Balčiūnas. 

Plika akimi nematoma tarša

90 proc. visų Baltijos jūroje esančių teršalų sudaro mikropluošto šiukšlės – įvairių spalvų, nuo kokio nors audinio, pakuotės ar maišelio nuplyšę fragmentai. Mokslininko teigimu, tai labai mažos siūlelio tipo ir formos mikroplastiko dalelės. Visos jos dydžiu nesiekia net 5 mm, o kai kurios gali būti vos mikrono dydžio, vadinasi, plika akimi žmogui – nematomos. 

„Tokia tarša yra siejama su plastiku, dirbtiniu polimeru – žmogaus pagamintu junginiu, kuris atsidūrė jūrinėje aplinkoje. Šios dalelės, pakliuvusios į jūrinę aplinką, joje išlieka labai ilgo laiko tarpą. Be to, nėra tiesioginių plėšrūnų, kurie jas sunaikintų. Dalelių kiekis vis didėja, o Baltijos jūros šiukšlių sriuba vis tirštėja“, – pasakoja A. Balčiūnas.

Tiesioginį teršalų poveikį jaučia jūros vandenį filtruojantys organizmai. Jie gali užspringti mikroplastiku, jo prikaupti, tuomet užsikemša jų filtravimo kanalai ir jie nebegali atlikti savo funkcijos. Pavyzdžiui, planktoniniai organizmai, kurie savo virškinimo traktą prisipildo šiomis šiukšlėmis, nebegali tinkamai gauti maisto medžiagų. 

Jūrą teršiame to nesuvokdami

Pasak pašnekovo, nors labiausiai vizualiai matoma tarša yra fiziškai paliekant šiukšles prie jūros, augančią mikroplastiko taršos tendenciją lemia ne tai. Didžioji dalis mikroplastiko taršos daugiausiai susijusi su kasdieniame gyvenime aktyviai naudojamomis dirbtinėmis polimerinėmis medžiagomis.

„Šių medžiagų turi tam tikri audiniai, taip pat mūsų drabužiai. Tai reiškia, kad kiekvieno drabužių skalbimo metu su nutekamaisiais vandenimis mes nuleidžiame tikrai didžiulius mikroplastiko, mikropluošto dalelių kiekius. Svarbiausia sąmoningai suprasti savo veiksmų pasekmes, ir tik tada tarša gali pradėti mažėti“, – paaiškina Jūros tyrimų instituto mokslininkas. 

Ekspertas sako, kad dirbtinių polimerų yra labai daug, daugelis žmonių nesąmoningai juos įsigyja ir naudoja kasdienėje buityje. Todėl prieš perkant drabužius reikėtų atkreipti dėmesį, iš ko jie yra pagaminti ir pagalvoti, ar tai nebus perteklinis, plastiko savo sudėtyje turintis gaminys. 

Jūros valymo iniciatyvos – reikalingos

Baltijos jūra užteršta ne tik mikro šiukšlėmis, kurioms priklauso mikroplastikas, bet joje randama ir makro šiukšlių – įvairių nuskendusių žvejybinių tinklų, kurie laikomi antriniu taršos šaltiniu. Plastikas, iš kurio dažniausiai būna gaminami tinklai, yra veikiamas saulės radiacijos, fizinių jėgų, trinties, tuomet jis trupa ir iš jo atplyšta smulkios mikroplastiko dalelės. 

Mokslininko teigimu, džiugu, kad per pastaruosius penkerius metus tenka stebėti, kaip vis daugiau žmonių ir įmonių atkreipia dėmesį į jūros užterštumo problematiką. Pradedant nuo medžiagų atgavimo iš jūrinės aplinkos ir net aktyvaus jūros valymo išimant joje plūduriuojančias ar nuskendusias šiukšles.

Praėjusių metų rudenį bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ tuo metu vykusio Vilniaus maratono metu surengė iniciatyvą „Žingsnis dėl Baltijos“. Jos metu surinkta daugiau nei 4500 eurų suma buvo skirta jūros švarinimui. Birželio pradžioje „Nardymo akademijos“ narai leidosi į jūros dugną, iš kurio jau pavyko ištraukti nemažą kiekį žvejybinių tinklų. Siekdama ir toliau prisidėti prie jūros švarinimo, „Neste Lietuva“ liepą ir rugpjūtį nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, perkant degalus programėle, skiria 0,10 euro tolesniems iniciatyvos darbams.

„Tyrimai patvirtina, kad Baltijos jūros tarša mikroplastiku yra pasiekusi kritinį tašką. Tai yra problema, kuri liečia mus visus, todėl labai svarbu, kad savo veiksmais judėtume link švaresnės jūros būklės. Prie pokyčio prisidedame remdami jūros švarinimo darbus ir vykdoma kampanija skatindami kitus nelikti abejingais gamtą skausmingai paveikti galinčioms problemoms“, – teigia „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.

Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, daugėja net tam tikrų raginimų iš Europos Sąjungos institucijų – priimamos direktyvos, kurios įpareigoja vartotojus mokėti už aplaidžiai tvarkomas savo šiukšles. Vykdant panašias iniciatyvas ir aktyviai prisidedant prie užterštumo mažinimo A. Balčiūnas Baltijos jūrai prognozuoja pozityvius pokyčius